priešininkas

2 príešininkas (-inykas), -ė smob. (1), priẽšininkas (1) KI500, K, prýšininkas (ž.) (1) Žeml 1. Q620, H, R, MŽ179, VlnE87 kas nepalankiai nusiteikęs, trokšta pikto: Vakarykščiai mirtingieji priešininkai šiandien pasidarys draugai, nes jiems visiems gresia tas pats pavojus rš. Ans buvo didis prýšininkas – nėko gero tevie nenorėjo, o vis kad tevie neklotųs Prk. Eimi ant príešininko, užpuolu príešininką R28. Jūsų priešinykas velinas BPII98. Ačiū tau už tai labai gražiai, kad tu nušovei mano priešininką BsMtI27. Visad pergalėjo príešinykus savuosius DP459. Idant ir mes ... tokiump pagalbump pasitekėtumbime ..., kad príešinykas arti DP587. Mūsų priešinykai MTXIII. Būk baisus priešinykamus SG(priedas). ^ Atviras priešininkas mažiau pavojingas, negu veidmainys draugas A.Vien. 2. kieno priešingi įsitikinimai, priešiški interesai: Kadetai kariauja su oktiabristais ne kaip principiniai priešininkai, o kaip konkurentai (sov.) rš. 3. varžovas: A tu durnas?! su tokiu stipriu príešininku eini imtis! Jrb. Abu priešininkai – Uzbekijos ir Lietuvos komandos – atkakliai siekė laimėti sp. Man nekantru išmėginti savo jėgas su nauju priešininku rš. ║ GK1939,89 teatr. besivaržantysis dėl meilės. 4. kas ką smerkia, laiko nepriimtinu: Tarybų šalis visada buvo, yra ir bus principinga grobikiškų karų priešininkė, kišimosi į kitų valstybių reikalus priešininkė (sov.) sp. Priešininkai lietuvystės nesižino ką bedaryti A1885,13. Heretikas, tiesos priešinykas, dūšiažudys SD79. 5. kas ginčijasi, prieštarauja: Tokia jau mano mamos dukrelė: amžinai išdykėlė, amžinai priešininkė I.Simon. Loginės kovos srityje gali būti priešgynų ir priešininkų, gyvenimo kovoje esti priešų FT83. 6. priešingos pusės asmuo teisme: Priešinykas jo drūtai neprispirs, norint būtų kaltas SPI7.